atgal į sąrašą

Aukštojo kalnas

Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Jį galima aplankyti Vilniaus rajone, šalia Medininkų kaimo esančiame Juozapinės geomorfologiniame draustinyje. Ant kalno viršūnės užridentas akmuo ir įbetonuota geodezinė žyma liudija jo vardą bei aukštį.

1992 metais, siekiant išsaugoti senojo reljefo moreninio masyvo fragmentą, buvo įsteigtas 251 hektarų ploto Juozapinės geomorfologinis draustinis. Geografine prasme jis priklauso Medininkų aukštumai, kuri savo ruožtu užima Ašmenos aukštumos šiaurės vakarinę dalį. Šios teritorijos reljefas skiriasi nuo kitų Lietuvos aukštumų ir yra laikomas vienu iš seniausių šalyje, mat susiformavo per priešpaskutinį visuotinį apledėjimą, o paskutinio ledynmečio laiku buvo sustingdytas daugiamečio įšalo.

Prieš apytiksliai 10–15 tūkstančių metų visą dabartinę mūsų valstybės teritoriją buvo uždengęs ledynas. Jo pakraštyje susikaupė įvairių moreninių nuogulų: riedulių, žvyro, žvirgždo, smėlio ir gargždo. Tirpstančių ledynų galingi vandenys nugludino Medininkų aukštumos paviršių, tad dabar jis yra gana lygus, akivaizdžiai neišsiskiria nei kalvos, nei gauburiai. Todėl žvelgiant nuo Aukštojo viršūnėje įrengto apžvalgos bokšto, iškilusio beveik 300 metrų virš jūros lygio, nelengva suprasti, jog tai – aukščiausia Lietuvos viršūnė.

Įsidėmėtina, kad Medininkų aukštumoje nėra ežerų. Mokslininkai teigia, jog jų čia būta, tačiau tekanti ledynų srovė nudrenavo vandenis, išardė krantus. Šiandien pagrindiniai šio kraštovaizdžio elementai – slėniai, raguvos ir raguvėlės bei kalvos – yra stambios, lėkštašlaitės arba keterėtos.

Ilgą laiką buvo manoma, kad aukščiausia Lietuvos vieta – Juozapinės kalnas, kuris taip pat stūkso Medininkų aukštumoje, apytiksliai 1 km nutolęs nuo Aukštojo. 2004 metais, pasitelkę modernią kosminę GPS technologiją, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto specialistai apskaičiavo, jog skirtumas tarp šių dviejų viršūnių – apytiksliai vienas metras. Tad Juozapinės geomorfologinis draustinis gali didžiuotis netgi dviem aukščiausiomis Lietuvos viršūnėmis.

Aukštojo kalnas – ypatingą simbolinę prasmę turintis Lietuvos gamtos objektas, jis yra išskirtas iš apskrities žemės ūkio naudmenų ir perleistas turizmo bei kultūros reikmėms. Čia vykdomi įvairūs projektai, ant kalno organizuojami meniniai renginiai. Planuojama kasmet čia minėti Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Pasaulinę Žemės dieną (kovo 20 d.), ruošti Pasaulio lietuvių žaidynių varžybas, ekologinius, etnografinius ir kitokius kultūros renginius.

Pažymėtina, jog 2006 metais ant Aukštojo vykusioje iškilmingoje šventėje buvo duotas startas išskirtinės reikšmės padėkos akcijai. Surinkti 300 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų pradėjo kelionę Islandijos Respublikos link. Taip buvo siekiama padėkoti šaliai, kuri tapo pirmąja drąsia valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę! Raštiška lietuvių padėka Islandijos tautai buvo įteikta šalies prezidentui. Padėkos akcija suartino dvi geografiškai nutolusias valstybes, mat ceremonija Islandijoje vyko ant aukščiausio tos šalies kalno Hvanadalshnukuro (2120 m virš jūros lygio), kur buvo užpiltas lietuviškos žemės grumstelis.

Aukštojo lankytojai kviečiami pasigrožėti pušynėliu, pasodintu ąžuolynu bei kalną puošiančiu ypatingu meniniu akcentu – Baltų saulės ratu. Turistų patogumui įrengti suoliukai, automobilių stovėjimo aikštelė, stovai dviračiams, apžvalgos bokštas bei informacinės rodyklės.

Aukštojas baltų mitologijoje

Aukštojas – tai vyriausio baltų dievo vardas, minimas rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV a., aukščiausioji dangaus dievybė, pasaulio kūrėjas, dorovės bei teisingumo principų saugotojas. Aukščiausias dievas yra pirmasis, amžinas ir neturintis pradžios. Senovės lietuviai jį vadino ir kitais vardais: Praamžius, Sutvaras, Vaisgamtis, Labdarys, Gyveleidis, Ūkopirmas ir kt.

Aukštojas egzistavo prieš susikuriant pasauliui, kol viskas dar skendėjo migloje. Tikima, kad karvelio pavidalu jis lakiojo ir skirstė pasaulio dalis. Praskleidęs miglas atvėrė taką, kuriuo vaikščiodamas nusispjovė į kairę pusę. Ten, ant vandens, pasirodė žmogaus pavidalo būtybė. Dievas liepė būtybei nerti į marias ir atnešti žemės sėklų. Trečią kartą panėręs, žmogus atnešė pilną burną ir pilnas ausis sėklų. Subaręs už gobšumą Aukštojas pasėjo sėklas ir pradėjo stebėti apsėtos žemės augimą.

Baltų saulės ratas

2012 m. ant Aukštojo viršūnės atidengta Dalios Matulaitės skulptūrinė kompozicija yra ne tik kalno viršūnę puošiantis meninis akcentas, bet ir praturtinantis simbolis, siejantis kalną su senovės Lietuvos istorija bei tikėjimu.

Baltų saulės ratas simbolizuoja senovišką aukurą. Jo viduryje yra tarytum virš Lietuvos iškelta karūna, kurią supa keturios granitinės žirgų galvos. Žirgai žemaitukai, žvelgiantys į skirtingas pasaulio šalis, saugo karūną ir neša apie ją žinią į visus pasaulio kraštus.

Dalia Matulaitė savo kūryba atspindi Lietuvos tautodailę, senovės baltų bei kitų kultūrų bruožus. Skulptorė tikisi, kad specialiai šiai ypatingai vietai sukurta unikali kompozicija suvienys ir suburs baltų gentis. Baltų saulės ratas – tai vieta, kurioje visi baltų palikuonys gali uždegti ateities vienybės ugnį. Rugsėjo 22-ąją aukure įkūrus ugnį tarsi simbolinį laišką kviečiama nusiųsti baltų broliams ir sesėms į kaimyninius kraštus.

Kontaktai

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkai, Vilniaus r.

Nuotraukos