atgal į sąrašą

Į PIETRYČIUS NUO VILNIAUS

Siūlome jums vienos dienos kelionę automobiliu į pietryčius nuo Vilniaus.

Iš Vilniaus važiuokite Ašmenos Keliu (A3).

Nemėžis. Teigiama, jog 1397 metais Vytautas Didysis į Nemėžį pakvietė chaną Tochtamyšą.
Atvykę totoriai tapo asmenine kunigaikščio apsauga, jiems buvo leista išpažinti savo tikėjimą – islamą.
Šiandien Nemėžio totorių bendruomenė yra didžiausia Lietuvoje.

Vykstame į Medininkus. Už 32 kilometrų nuo Nemėžio, Medininkuose, stūkso viena seniausių Lietuvos pilių – Medininkų pilis.

Šalia pilies esanti Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia kviečia pasigrožėti savo dailės kūriniais bei susipažinti su įdomia jos istorija.

Aplankę pilį ir bažnyčią, vykite į pasienio postą, kuriame aplankysite Medininkų memorialą.
1991 m. liepos 31 dieną iš Lietuvos rytinio pasienio atėjo kraupi žinia – Medininkų poste šaltakraujiškai sušaudyti valstybės pareigūnai.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo pradėti steigti pasienio kontrolės postai. Laikotarpis buvo itin įtemptas. Sovietų Sąjunga nepripažino Lietuvos valstybės nepriklausomybės, ketino ją suskaldyti ir destabilizuoti. Sovietų kariškiai ir specialūs milicijos OMON būriai puldinėjo ir siaubė pasienio kontrolės punktus ir ten veikusias muitines. Būdavo deginami pastatai, dokumentai, draskoma Lietuvos vėliava, pasitaikydavo, kad sužeidžiami beginkliai pareigūnai, ir pan. Suskaičiuota, kad buvo įvykdyta 18 išpuolių, per kuriuos nukentėjo 35 Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir 27 muitininkai.

Tragedija neaplenkė Medininkų. Neilgai trukus po nepriklausomybės atkūrimo, 1991-ųjų vasarą iš čia pasklido šiurpą kelianti žinia. Liepos 31-ąją prieš patekant saulei Medininkų pasienio poste buvo įvykdytos kruvinos žudynės. Sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrys OMON užpuolė tąkart budėjusius pasienio pareigūnus. Septyni Vilniaus muitinės inspektoriai, Kelių policijos bei „Aro“ būrio pareigūnai neteko gyvybių šaltakraujiškoje egzekucijoje, vienas iš jų, patyręs didelių sužeidimų, išgyveno.

Vykstame Šumsko link.

Įvažiavę į kelią Nr. 101 apsilankysite Šumske, Kalveliuose ir Kenoje.

Šumske aplankysite Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią ir vienuolyną. Ilgai išgyvenusi neramumus šiandien bažnyčia alsuoja ramybe ir kviečia lankytojus architektūrinių paminklų apsuptyje susikaupti bei pasisemti tikėjimo šviesos.

Ant aukštos Trijų Kryžių kalvos Šumske, mėgaudamiesi gražiu miestelio kraštovaizdžiu, galėsite suvalgyti savo atsivežtus priešpiečius.

Toliau keliu Nr. 5258 vykstame į Bareikiškes. Garsaus XIX a. poeto, gimtojo krašto turizmo pradininko Vladislavo Sirokomlės muziejus laukia lankytojų vos keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame mediniame dvarelyje.

Grįždami į Vilnių aplankykite į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Struvės Geodezinio lanko punktą Paliepiukų kaime.
Vos po keliasdešimt gyventojų turintys Vilniaus rajono kaimeliai Meškonys ir Paliepiukai garsūs išskirtinę visuotinę vertę pelniusio pasaulio paveldo objektais – Struvės geodezinio lanko trianguliacijos grandinės punktais.

Iš esmės Struvės geodezinis lankas – tai matavimo priemonė, specialiai sukurta apskaičiuoti tam tikrus Žemės parametrus, pvz., formą, dydį, dienovidinio ilgį. Šis lankas driekiasi nuo Juodosios jūros pakrantėje prie Dunojaus žiočių esančio istorinio Izmajilo miesto iki Arkties vandenyno skalaujamo Fugleneso švyturio. Tarp pietinės Ukrainos iki šiaurinės Norvegijos pakrantės nubrėžtas lankas jungia dešimt dabartinių valstybių: Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją. Įdomu ir tai, kad Struvės lankas beveik sutampa su Vakarų ir Rytų Europos riba.

Kontaktai

Nuotraukos