atgal į sąrašą

MEDININKŲ ŠVČ. TREJYBĖS IR ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA

Medininkų gyvenvietę garsina keletas įspūdingų istorinių-kultūrinių objektų. Čia galima aplankyti ne tik garsiąją pilį, bet ir vieną iš septynių pirmųjų Lietuvoje parapijų. Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karaliaus, pirmasis jogailaičių dinastijos atstovas Vladislovas II Jogaila Medininkų parapiją įsteigė tuoj po 1387 metų Lietuvos krikšto. Nors dabartinė Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia buvo pastatyta po pusės tūkstantmečio, 1930 metais, iki jos atsiradimo gyvenvietėje buvo net kelios bažnyčios ir koplytėlės.

1391 metais pagal Jogailos privilegiją Augustijonų ordino atstovai atvyko į Medininkus. Čia jie pastatė bažnyčią ir vienuolyną ir daugiau nei keturis šimtus metų administravo šią parapiją. 1831 metų caro valdžios spaudimas privertė augustijonus palikti Medininkus. Parapija buvo panaikinta, jos žemės išdalytos kaimyninėms parapijoms, o bažnyčia uždaryta.

Šiandien Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčią aptarnauja kiti vienuoliai – broliai pranciškonai (Mažesnieji broliai konventualai). Pirmasis brolis pranciškonas tėvas Kamil Wielemanski čia apsigyveno 1961 m., sugrįžęs iš sovietinės tremties. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo prie bažnyčios esančiame vienuolyne apsigyveno daugiau pranciškonų vienuolių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Bažnyčia Švč. Trejybės vardu buvo pašventinta 1791 metais. Istoriniai įrašai byloja, jog anuomet joje buvo įrengti trys altoriai. Didysis – Švč. Trejybės – altorius buvo beveik visas auksuotas, išpuoštas raižiniais ir keturiomis paauksuotomis statulomis.

Šv. Kazimiero vardu 1917 metais buvo pašventinta laikina koplytėlė, kurią per karą kaimo daržinėje įrengė vietos gyventojai, neišgalėję finansuoti bažnyčios atstatymo projekto. Tais pačiais metais Vilniaus diecezijos administracijos nutarimu atkurta ir Medininkų parapija.

Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia yra medinė, stačiakampio plano. Originalios šventovės architektas – Antonas Filipovičius-Dubovnikas. Bažnyčią puošia paminkliniai kryžiai ir kitos meno vertybės: XVIII amžiuje gaminti vargonai bei Lietuvos globėją šv. Kazimierą vaizduojantis paveikslas.

Bažnyčia perstatyta ne kartą

Rašytiniai istoriniai šaltiniai apie Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčią nėra gausūs, tačiau jie liudija, kad jos istorija buvo permaininga.

Nuo 1391 metų iki šių dienų Medininkų bažnyčia buvo perstatyta du kartus.Pirmą kartą ją atstatyti teko po 1780 metų gaisro, kurį greičiausiai sukėlė priešų kariuomenė, žygiuodama per kaimą. Po to tikintiesiems pamaldas tuometinis Medininkų klebonas laikė laikinoje iš tašytų rąstų suręstoje šiaudais dengtoje stoginėje. Joje buvo įrengti trys altoriai, viename iš kurių įkeltas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, tapytas ant ąžuolinės lentos. Jau anuomet Medininkuose veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi apie 15 vietos gyventojų.

Itin sunkus Medininkų parapijai ir bažnyčiai buvo XIX amžius. Per 1812 metų Napoleono invaziją į Rusiją gyvenvietė buvo apiplėšta ir padegta, sudegė klebonija, vienuolynas, biblioteka ir bažnytinis archyvas. Nuo 1830 metų tikinčiųjų likimą sprendė Rusijos caro valdžia, kuri nutarė sunaikinti katalikų vienuolių bendruomenes. Bažnyčia ir vienuolynas buvo uždaryti, Medininkų parapija panaikinta, o jos teritorija išdalyta. Net pusę amžiaus kaime nebuvo nei bažnyčios, nei koplyčios.

XX amžiuje organizuotas antras maldos namų atstatymas vyko su nesklandumais. Rusijos valdžia daug kartų atmetė vietos gyventojų prašymus statyti bažnyčią. Net 1905 metais išleistas įsakas dėl religinės tolerancijos padėties nepakeitė. Tik 1917 metais okupacinė vokiečių administracija suteikė galimybę statyti bažnyčią. Nors dabartinės medinės bažnyčios pamatai buvo pašventinti 1922-aisiais, nauja Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia bendromis parapijiečių pastangomis iškilo tik beveik po dešimties metų – 1931-aisiais.

 

 

Bažnyčios meno kūriniai

Medininkų bažnyčioje kviečiama pasigrožėti vertingais meno kūriniais: vargonų prospektu, paminkliniais kryžiais ir molbertinės tapybos paveikslu „Šv. Kazimieras“. Didesnysis kryžius, išpuoštas ažūriniais geometriniais ornamentais, yra beveik lotyniško kryžiaus proporcijų, mažesnysis, iškeltas virš bažnyčios prieangio, yra Maltos kryžiaus formos.

Aštuoniakampį Maltos kryžių kaip ordino emblemą XII a. patvirtino pirmasis didysis magistras Raymond du Puy. Kaip žinia, šio ordino riteriai priimdavo ir vienuoliškus, t. y.paklusnumo, skaistybės bei neturto įžadus. Meilė, pagarba ir teisingumo palaikymas bei palankumas, engiamųjų išvadavimas ir jų apsauga – Maltos ordino vertybės.

Medininkų bažnyčios vėlyvojo baroko stiliaus vargonų prospektas sukurtas apie 1788 metus. Vargonų dekoras įspūdingas – jie išdailinti girliandų pavidalo kriauklių bei liepsnojančių akantų tobulais drožiniais, šonuose pritaisyti sparnai.

Šv. Kazimierą vaizduojantis molbertinės tapybos paveikslas – garsaus dailininko Vinco Slendzinskio paveikslo kopija. Ramybe ir dvasingumu alsuojantį paveikslą XX a. pradžioje nutapė Liucija Balzukevičiūtė. Klūpantis šventasis su maldai sudėtomis rankomis išryškintas kontrastingu apšvietimu. Paveikslo fono spalvos daugiausia tamsios, o pats Kazimieras vaizduojamas su raudonos spalvos kilmingu apsiaustu.

Įdomu, kad šv. Kazimiero drabužiai visuomet vaizduojami raudoni. Ikonografijoje raudona spalva simbolizuoja kankinystę, kuri siejama su žemiškąja Kristaus kančia ir už žmoniją išlietu krauju. Tačiau šv. Kazimieras, Lietuvos globėjas, nebuvo kankinys, teisę dėvėti iškilmingus raudonus apsiaustus jam suteikia karališkoji jo kilmė.

Kontaktai

Šv. Kazimiero g. 4, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r.

Nuotraukos