atgal į sąrašą

Struvės geodezinio lanko punktai

Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa. Šis ypatingos reikšmės pasiekimas atliekamiems tolesniems skaičiavimams turėjo įtakos net ir po šimtmečio.

Iš esmės Struvės geodezinis lankas – tai matavimo priemonė, specialiai sukurta apskaičiuoti tam tikrus Žemės parametrus, pvz., formą, dydį, dienovidinio ilgį. Šis lankas driekiasi nuo Juodosios jūros pakrantėje prie Dunojaus žiočių esančio istorinio Izmajilo miesto iki Arkties vandenyno skalaujamo Fugleneso švyturio. Tarp pietinės Ukrainos iki šiaurinės Norvegijos pakrantės nubrėžtas lankas jungia dešimt dabartinių valstybių: Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją. Įdomu ir tai, kad Struvės lankas beveik sutampa su Vakarų ir Rytų Europos riba.

Struvės geodezinį lanką sudaro 258 trikampių grandinė su 265 jį žyminčiais pagrindiniais punktais. Objektai pažymėti įvairiais simboliais: išgręžtos daubos akmenyse, geležiniai kryžiai, specialiai pastatyti paminkliniai obeliskai, informacinės lentelės ir pan.

2005 metais Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Pasaulio paveldo konvencija) Pasaulio paveldo sąrašą. Iš 34 įrašytų į sąrašą geodezinio lanko punktų trys yra Lietuvoje! Tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto išrinkti valstybinio geodezinio tinklo punktai:

Meškonyse (Nemenčinės sen., Vilniaus raj.)
Paliepiukuose (Nemėžio sen., Vilniaus raj.)
Gireišiuose (Rokiškio raj.)
Kiekvieną iš šių punktų puošia paminkliniai stulpai su UNESCO simboliniu ženklu.

F. G. V. Struvė

Geodezinis lankas pavadintas astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės, sukūrusio dienovidinio lanko matavimo metodiką, vardu. Šis XVIII–XIX a. sandūroje gyvenęs mokslininkas beveik 20 metų ėjo Estijos Tartu universiteto astronomijos observatorijos vadovo pareigas.

Struvės geodezinis lankas – tai apie 2820 km ilgio grandinė, jungianti trianguliacijos tinklų fragmentus. Trianguliacija (lot. triangulum – trikampis) – geodezinių punktų padėties radimas sudarant matuojamos žemės plotų trikampių grandines,tai specifinis geodezijos moksle naudojamas metodas žemėlapiams ir topografiniams planams sudaryti. Trumpiau tariant, trianguliacija remiasi trikampių ir jų tinklų sudarymu bei apskaičiavimu. Šių trikampių viršūnės ir yra specialiais ženklais įamžinti Struvės geodezinio lanko punktai!

Seniausia trikampių tinklų grandinės atkarpa sudaryta Vilniaus gubernijoje 1816–1821 metais. Čia mokslinį tyrimą projektavo ir matavimo darbus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas Karlas Tenneris. Profesorius F. G. V. Struvė 1822–1831 metais savo iniciatyva organizavo trianguliacijos tinklo sudarymą Estijoje ir Latvijoje. Abiejų mokslinių tyrimų rezultatai apie 1830-uosius buvo sujungti, pridurtos kitose valstybėse esančios trikampių tinklų atkarpos.

Profesorius Struvė susistemino dienovidinio lankui apskaičiuoti skirto tyrimo rezultatus ir aprašė juos savo darbe „Arc du Méridien 25°20’” („Dienovidinio lankas 25°20’“). Įsidėmėtina, jog šie XIX a. geodezinio lanko skaičiavimai anuomet buvo patys tiksliausi, jais buvo remiamasi dar visą šimtmetį trianguliacijos metodu skaičiuojant ir tikslinant Žemės parametrus.

Išskirtinė visuotinė vertė

2005 metais dešimties bendradarbiaujančių valstybių pastangomis Struvės geodezinio lanko punktai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pripažinta, kad tai išskirtinę visuotinę vertę turintis paveldo objektas. Pagal Pasaulio paveldo konvenciją, išskirtinė visuotinė vertė – tai ypatinga kultūrinė ir (ar) gamtinė paveldo vertybės reikšmė, kuri nėra ribojama valstybinėmis sienomis, t. y. ji yra svarbi tarptautiniame kontekste. Taip pat pabrėžiamas tokios vertybės aktualumas ne tik šiandienos, bet ir ateities kartoms.

Įsidėmėtina, jog nacionaliniai ar regioniniai objektai nėra automatiškai įtraukiami į Pasaulio paveldo sąrašą. Tik Pasaulio paveldo konvencijos komiteto nustatyti ir reguliariai peržiūrimi kriterijai lemia objekto paskelbimą išskirtinę visuotinę vertę turinčiu pasaulinės reikšmės paveldu. Struvės geodezinio lanko išskirtinė visuotinė vertė pripažinta trijų iš dešimties Pasaulio paveldo idėją atspindinčių kriterijų pagrindu.

Pagal II kriterijų – tai ypatingas žmogiškųjų vertybių sklaidos pavyzdys, kuomet įvairių šalių mokslininkai ir monarchai bendradarbiavo mokslo pažangos labui. Struvės geodezinio lanko tyrimas lėmė svarbų žemės mokslų raidos etapą. Tyrimo rezultatai – tai pirmieji apskaičiavimai, padėję nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą.

Pagal IV kriterijų– tai unikalus technologinis ansamblis, sukurtas naudojant specialią matavimo metodiką ir lėmęs žemės mokslų pažangą. Geodezinio lanko punktai yra laikomi nekilnojama ir nematerialia šios matavimo technologijos dalimi.

Pagal VI kriterijų – geodezinis lankas ir jo punktai yra tiesioginis ir akivaizdus žmonijos domėjimosi pasauliu įrodymas. Taip pat pabrėžiamas ryšys suIzaoko Niutono netaisyklingos Žemės rutulio formos teorija, kuri paskatino tikslių planetos parametrų paieškas.

Kontaktai

Meškonys – N 54°55′48″ E 25°18′43″, Paliepiukai – N 54°37′55″ E 25°26′31″, Gireišiai (Rokiškio raj.) – N 55°53′49″ E 25°25′52″

Nuoroda į svetainę

Nuotraukos