Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo […]
Aprašymas Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, jį rašytiniai šaltiniai mini nuo XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos […]
Dar 2–1 tūkstantmečiais pr. Kr. baltai pradėjo įrenginėti piliakalnius. Lietuvos teritorijoje šiandien jų suskaičiuojama beveik tūkstantis ir gretos kasmet pasipildo, […]
Maišiagalos gyvenvietė driekiasi apie 28 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Rašytiniuose Prūsijos analuose ji minima nuo XIII a. vidurio, […]
Vienas didžiausių ir seniausių prekybos ir žygio kelių (dabartinė Vilniaus–Minsko magistralė), naudotas jau nuo I tūkstantmečio, veda rytų, Medininkų pasienio […]
Ten, kur Nemenčia įteka į Nerį, apie 20 km šiaurės rytų kryptimi nuo Vilniaus driekiasi Nemenčinė. Upelio vardą gavęs miestelis […]
Vilniaus krašte nuo seno gyveno skirtingų kultūrų, kalbų bei religijų žmonės. Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir kitų tautų tradicijos, papročiai […]
Pasieniečių muziejus turi sukaupęs daugiau kaip 2750 įvairių eksponatų, kurie sudaro pagrindinę ekspoziciją – muziejines vertybes, susijusias su Lietuvos valstybės […]
Medininkų gyvenvietę garsina keletas įspūdingų istorinių-kultūrinių objektų. Čia galima aplankyti ne tik garsiąją pilį, bet ir vieną iš septynių pirmųjų […]
Prie Baltarusijos sienos, apie 32 km į rytus nuo sostinės Vilniaus galima aplankyti nedidelį miestelį, kurio centrą puošia originalus vėlyvojo […]
Pakeliui į Maišiagalą, apie 10 km šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus, yra Bukiškio kaimelis. Bevardžio ežero pašonėje, ant nedidelės kalvelės, […]
Nuo Vilniaus į pietvakarius, rajono pakraštyje gyvuojantis kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių […]
Greta Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija, miškingoje aukštumoje sruvena Buivydos upelis, suteikęs pavadinimą ir kaimui. Kalvotomis apylinkėmis vingiuojanti didžiausia Vilniaus […]
Miškais nusėtame Vilniaus rytiniame rajono pakraštyje, 15 km į rytus nuo Nemenčinės, greta Baltarusijos sienos nuo 1837 metų stovi šviesi […]
Juodšiliuose, apie 17 km atstumu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus pietų kryptimi nutolusioje gyvenvietėje, stūkso palaimintojo Mykolo Sopočkos titulu konsekruota […]
Rukainiai pirmą kartą buvo paminėti 1435 m. 1538 m. čia buvo pastatyta medinė bažnyčia, dabartinės mūrinės šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios […]
Istoriniuose šaltiniuose Paberžė minima 1484 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia. 1503 m. įkurta parapija. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia pastatyta […]
Pažinkite Vilniaus krašto tradicijas ir kultūrą – tai jūsų virtualus gidas Vilniaus rajone. Gidas pasiekiamas nuorodoje –> https://kulturairtradicijos.vrsa.lt/vilniaus-apskritis/ Projektas „Atraskime […]
Pažinkite Vilniaus krašto tradicijas ir kultūrą – tai jūsų virtualus gidas Vilniaus rajone. Gidas pasiekiamas nuorodoje –> https://kulturairtradicijos.vrsa.lt/vilniaus-apskritis/ Projektas „Atraskime […]
Pirmasis žinomas Arvydų dvaro šeimininkas – Vilniaus pilininkas ir Žygimanto Senojo karališkųjų statybų prižiūrėtojas – Ulrichas Hozijus (1524–1535). Vadovavęs pirmojo […]
Kalbos apie šią mistinę vietą netyla jau daug metų. Dvaro rūmai apaugo įvairiausiomis kalbomis, straipsniais, reportažais ir, be abejo, legendomis. […]
Laukininkų dvaro pradžia skaičiuotina nuo 1518 metų, tokie įrašai buvo išlikę Laukininkų ir Kuosinės dvarų inventorinėse knygose. Tuomet, matyt dar […]
Mozūriškių dvaras – tai Zujūnų seniūnijoje išsidėstęs XIX–XX a. kultūros ir istorijos paveldo objektas. Istoriniai duomenys apie dvarą negausūs: yra […]
Glitiškių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios. 1504 m. jis priklausė Ivaškevičiams, o vėliau Čižams. 1593 m. iš […]
Dešiniajame Vokės upės krante įsikūręs Baltosios Vokės dvaras, dar vadinamas Vaidotų dvaru, ilgą laiką priklausė Radvilų giminei, XVIII a. I […]
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. […]
Bernotų piliakalnis ir alkakalnis Girijos kaimas gerai žinomas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistams. Jis išgarsėjo kai 1989 m. […]
Buivydų piliakalnis – mūsų parko pasididžiavimas. 2011 metais, šis piliakalnis kartu su netoliese stūksančiu Bradeliškių piliakalniu, buvo sutvarkytas ir pritaikytas […]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Dūkštos dešiniajame krante, 300 m nuo jos santakos su Nerimi. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 20×13,5 […]
Piliakalnis (Kapčius, Prancūzkapis) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 17 m skersmens. Šlaitai statūs, 6-9 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, duobių, […]
Piliakalnis (Gura Zamkova, Pilies Kalnas) įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos krašte. Aikštelė keturkampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 90×40 m dydžio. Joje […]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Ilgo ežero Š krante. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 38×31 m dydžio, iki 1,5 m iškiliu […]
Piliakalnis (Pilaitė) įrengtas didelės kalvos viršūnėje. Aikštelė keturkampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 60×27 m dydžio, 2 m aukštesniu PV kraštu, įdubusiu […]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje dviejų mažų bevardžių upelių slėnių. Aikštelė beveik keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 65×54 m dydžio. Joje […]
Piliakalnis (Pilata, Pilaškučiai) įrengtas atskiroje 300 m ilgio kalvoje, pailgoje Š-P kryptimi. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 50 m ilgio, […]
Piliakalnis buvo įrengtas Vilnios dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu buvusioje atskiroje kalvoje. Detalesnių duomenų apie piliakalnį neišliko. Piliakalnio Š […]
Piliakalnis (Pilies Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 40×25 m dydžio, kiek iškiliu viduriu. ŠR-PR šlaite, 7 […]
Piliakalnis (Batarėja) įrengtas Riešės kairiojo kranto aukštumos pakraštyje. Aikštelė trikampė, orientuota Š-P kryptimi, 32 m ilgio, 45 m pločio Š […]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Kinės kairiajame krante. Aikštelė beveik keturkampė, pailga ŠR-PV kryptimi, 44×25 m dydžio. Joje rasta grublėtos ir […]
Piliakalnis (Rusų Bažnyčia) įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga ŠR-PV kryptimi, 40×15 m dydžio, žemesniu PV […]
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Nemenčinėlės dešiniajame krante, jos santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trapecinė, pailga Š-P kryptimi, 32 m ilgio, […]
Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 53×30 m dydžio, kiek iškiliu viršumi. Joje rasta […]
Piliakalnis (Ponarska Gura) įrengtas Neries kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 110 m ilgio, 10-25 m pločio, […]
Piliakalnis (Kalvinų Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje, bevardžio upelio dešiniajame krante. Aikštelė netaisyklingo ovalo formos, pailga R-V kryptimi, 57 m ilgio, […]
Piliakalnis (Zamkova Gura) įrengtas atskiroje kalvoje, iš visų pusių apjuostoje pelkių. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 48×22 m dydžio. Šlaitai […]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Vaišvilės kairiajame krante. Aikštelė apvali, 40×40 m dydžio, 3 m žemesne PV dalimi. Joje rasta grublėtos […]
Piliakalnis (Krugla Gura) įrengtas atskiroje kalvoje tarp Balčio (P) ir Gilužio (Š) ežerų. Viršuje buvo apie 20 m skersmens aikštelė. […]
Buivydų piliakalnio šiaurinėje dalyje, virš aukšto šlaito, įrengta apžvalgos aikštelė. Šaltinis: ©www.pamatyklietuvoje.lt Nuotrauka: ©Turisto pasaulis
Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Jį galima aplankyti Vilniaus rajone, šalia […]
Nuo Velniakampio skardžio viršaus atsiverianti puiki Neries slėnio panorama – viena iš pačių įspūdingiausių Neries regioniniame parke. Šaltinis: © Neries […]
Nuo aukšto Neries skardžio, ties kavine “Pušynėlis”, atsiveriantis vaizdas – pats įspūdingiausias visame regioniniame parke. Čia galima ne tik skaniai […]
Nuotrauka: © neriesparkas.lt
Iš įrengto apžvalgos bokštas, atsiveria plati Neries slėnio panorama. Galima pamatyti ir kitame Neries krante stūksančią Rykantų bažnyčią bei Stirnių […]
Šilėnų pažintinis takas – tai pažintinis takas, kuris veda per etnokultūrinį draustinį. Šilėnų pažintinis takas – tai žiedinis maršrutas, kuriuo […]
Šilėnų pažintinis takas – tai pažintinis takas, kuris veda per etnokultūrinį draustinį. Šilėnų pažintinis takas – tai žiedinis maršrutas, kuriuo […]
Šventovė yra vertingas architektūros paminklas ir puikus klasicistinės rotondos pavyzdys. Bažnyčios projektą prieš pat mirtį parengė architektas Laurynas Stuoka Gucevičius. […]
Nemėžyje XIV amžiuje stovėjo Vytauto ir jo žmonos Julijonos vasaros rezidencija. Čia 1397 m tais Vytautas įkurdino totorius, kurių apie […]
Parudaminys – labai sena gyvenvietė, kuri rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1493 metais. XVI a. pabaigoje čia jau buvo unitų bažnyčia. […]
Neogotikinio stiliaus Dūkštų Šv. Onos bažnyčia buvo pašventinta 1856 m. Dūkštose apsilankęs Vladislovas Sirokomlė rašė, kad gana keista tokiame apleistame […]
Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. […]
2000 metais Kalveliuose pastatyta pirmoji Lietuvoje Dievo Gailestingumo bažnyčia. Projekto autoriai architektai Tadeušas Derliatka (Tadeusz Derlatka) iš Radomo (Lenkija) ir […]
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priėmus krikštą, 1387 m. Maišiagaloje buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija ir pastatyta viena […]
Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Puzinas (nuo 1740 m. Livonijos vyskupas) 1733 m. pastatė koplyčią. Ji priklausė Lavoriškių parapijai. 1826 m. […]
1387 m. pastatyta viena pirmųjų Lietuvoje bažnyčia, įsteigta parapija. Bažnyčiai turtų paskyrė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Privilegijai dingus, ji patvirtinta […]
Mūsų sodyba yra įsikūrusi Vilniaus rajone, ant Neries upės kranto, už Nemenčinės. Rami graži vieta kviečia Jus jaukiai praleisti laiką […]
Takas įrengtas Dūkštos upelio pakrantėse. Tako tikslas – parodyti lankytojams natūralius gamtinius ir kultūrinius lobius, slypinčius visai šalia mūsų sostinės. […]
Aprašymas Ties senojo Molėtų plento ir aplinkkelio Nemenčinė-Maišiagala-Vievis sankryža stūksantis Pikeliškių kaimelis turi savo puošmeną – dvarą, į kurį nuo […]
Europos geografinio centro ieškoma jau daugiau nei 200 metų. Astronomai, geografai, matematikai ir fizikai pateikia gana skirtingus skaičiavimus, dėl to […]
Ar žinote, kad Lietuva – Europos centras? Jį ženklina netoli Vilniaus įkurtas Europos parkas. Smalsuoliai ne tik iš visos Europos, […]
Vilniaus verbos – tai ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairių raštų, susidedanti […]
Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto […]
Aukščiausia vieta Lietuvos Respublikoje – Aukštojo kalnas iškilęs 293,84 metrų virš Baltijos jūros lygio. Jį galima aplankyti Vilniaus rajone, šalia […]
Garsaus XIX a. poeto, gimtojo krašto turizmo pradininko Vladislavo Sirokomlės muziejus laukia lankytojų vos už 14 km nuo Vilniaus esančiame […]
Maždaug 25 km. šiaurės vakarų kryptimi nuo sostinės Vilniaus nutolusi Maišiagala garsėja savo itin sena bei garbinga istorija. Apie dar […]
Dėl Medininkų pilies pastatymo laiko vieningos nuomonės nėra: vieni pilies atsiradimą žymi XIII a. viduriu, kiti – XIV a. antrąja […]
Informuojame, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. Neries regioninio parko direkcija yra reorganizuojama ir pradės veikti nauja biudžetinė įstaiga […]
Akmens skulptūrų parkas “Vilnoja” yra vos už 20 km nuo Vilniaus, Sudervės kaimelyje. Iš kurios pusės bevažiuotum, pagrindinė posūkio į […]
LT
EN 
RU 
PL