DIDIEJI ATRADIMAI LIETUVOJE

MARŠRUTO ATSTUMAS – 4 km.
2 Objektai

1989 m. paskelbus, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, netoli Vilniaus esanti dailiu kraštovaizdžiu pasižyminti vietovė buvo atitinkamai paženklinta ir ėmė traukti lankytojus.

Europos geografinio centro ieškoma jau daugiau nei 200 metų. Astronomai, geografai, matematikai ir fizikai pateikia gana skirtingus skaičiavimus, dėl to Europos centrą žyminčių ženklų yra pastatyta Lenkijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Vengrijoje, Estijoje…

Tačiau 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.

Šiam įspūdingam faktui pažymėti 1997 m. ant kalvos, atitinkančios nustatytas koordinates – 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos, buvo užridentas 9 tonas sveriantis akmuo.

Tai labai graži Lietuvą reprezentuojanti 912 ha teritorija, lankytojus traukianti ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, bet ir unikaliu kultūriniu paveldu. Europos geografiniame centre ir apylinkėse yra:

• Europos centrą žymintis akmuo su iškaltomis tiksliomis koordinatėmis
• Lietuvos Respublikos vadovų sodinti ąžuolai
• Marmuru grįsta pasaulio šalis žyminti aikštelė
• Europos Sąjungai skirtas paminklas (G. Jokūbonio kompozicija)
• Bernotų piliakalnis ir alkakalnis
• Girijos ežeras

Kalvos papėdėje suręstame name įsikūręs informacijos centras, norintys įsiamžinti apsilankymą Europos centre gali įsigyti tai liudijantį sertifikatą. Europos centro ekspoziciją po atviru dangumi galima lankyti ištisus metus bet kuriuo paros laiku. Be to, netoliese yra vienas seniausių Lietuvoje – Bernotų – piliakalnis, šalia kurio aptikti archeologiniai radiniai liudija žmones čia gyvenus nuo I a. po Kr. Taip pat galima aplankyti alkakalnį– buvusiąsvarbią su religija ir mitologija susijusią vietą.

Europos Sąjungos simbolis

2004 m. Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą paminėti ant kalvos buvo pastatyta skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija. Tai balto granito kolona su auksu dengta žvaigždžių karūna, kurią sudaro 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europos Sąjungos valstybes.

54°50’45’’ šiaurė – 25°18’23’’ rytai

Nors Europoje per praėjusius porą šimtmečių buvo paskelbta bent keletas geografinių žemyno centrų, Lietuvoje prancūzų mokslininkų nustatytas Europos geografinis centras yra išskirtinis, mat buvo nustatytas taikant ypatingesnę ir iki tol nenaudotą metodiką. Pagal gravitacijos centrų metodą,žvelgiant į Europos žemyną kaip į geometrinį kūną su tam tikrais ypatumais, Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai 1989 m. nustatė tokias Europos centro koordinates – 54°50‘ šiaurės platumos ir 25°19’ rytų ilgumos.

Svarbu žinoti, kad konkrečios vietos koordinačių tikslumui užtikrinti reikalinga nurodyti ir sekundes. 2004 m. to paties instituto mokslininkai patikslino Europos geografinio centro koordinates ir pateikė detalesnius skaičiavimus – 54 laipsniai 50 minučių ir 45 sekundės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 18 minučių ir 23 sekundės rytų ilgumos, tai yranetoli Pašilių kaimo, šiauriau Vilniaus.

Duomenys apie Lietuvoje nurodytą Europos geografinį centrą yra pripažįstami ir įrašyti į pasaulio Gineso rekordų knygą.

Bernotų piliakalnis ir alkakalnis

Šalia Europos centro esantys Bernotai – kaimelis, kuriame šiandien gyvena tik 6 žmonės. Tačiau šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų – apie tai byloja piliakalnis su pylimu, gyvenvietės liekanos ir kapinynas. Apie vietovę esama rašytinių ar kitų šaltinių.

Piliakalnis – natūraliai atsiradusi kalva, ant kurios randama gynybinių statinių, kultūrinio sluoksnio, t. y. žmonių gyvenimą liudijančių daiktų. Lietuvoje iš viso priskaičiuojama apie 1000 piliakalnių! Pažymėtina, kad tokia jų gausa yra viena didžiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, 20 kilometrų spinduliu aplink Europos geografinį centrą galima rasti bent 7 kitus piliakalnius (Nemenčinės, Piliakiemių, Dubingių ir t. t.).

Bernotų piliakalnis – vienas seniausių piliakalnių Lietuvoje (datuojamas maždaug I a.). Tai pailga, apie 12 m aukščio natūrali kalva, ant kurios, tikėtina, stovėjusi gynybinė pilis. Piliakalnis apjuostas Girijos ežeru, iš jo ištekančio upelio slėniu bei apsauginiu grioviu, kas itin būdinga gynybiniams statiniams.

Į šiaurę nuo piliakalnio rasta senovės gyvenvietės liekanų. Archeologinių tyrimų metu aptikta keramikos ir geležies gargažių– žaizdre išdegusių ir į gabalus sulipusių anglių, šlako, liudijančių apie žmonių gyvenimą šiose apylinkėse I–XII a. Radiniai dabar yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Bernotuose yra aptiktas alkakalnis. Tai viena iš gausiausiai paplitusių šventviečių rūšių Lietuvoje, kulto vieta. Alkakalniuose būdavo įrengiamas aukuras amžinajai ugniai, kurią saugodavo vaidilutės. Tokias šventvietes gaubia ypatinga pagarba, jos dažniausiai būdavo įrengiamos atviroje vietoje, šalia kitų archeologinių paminklų, šventomis laikomų girių ar upių.

Žodis „alka“ (alkas) siejamas su žodžiu „alkti“. Tokia žodžio kilmė parodo alkakalnio ryšį su aukojimo arba dievų maitinimo samprata. Pačiose alkose arba netoli jų randami mirusiųjų kaulai byloja, kad tai iš tikrųjų buvo aukojimo ir laidojimo vietos.

Įsimintina, jog net po oficialaus krikščionybės įvedimo Lietuvoje šventvietės išliko svarbia dvasinio arba religinio gyvenimo dalimi – žmonės čia rinkdavosi prašyti sveikatos, gero derliaus, nešdavo aukas po pamaldų, piemenaujantys vaikai tokiose vietose imituodavo senąsias apeigas ir pan.

Vos po keliasdešimt gyventojų turintys Vilniaus rajono kaimeliai Meškonys ir Paliepiukai garsūs išskirtinę visuotinę vertę pelniusio pasaulio paveldo objektais – Struvės geodezinio lanko trianguliacijos grandinės punktais.

Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa. Šis ypatingos reikšmės pasiekimas atliekamiems tolesniems skaičiavimams turėjo įtakos net ir po šimtmečio.

Iš esmės Struvės geodezinis lankas – tai matavimo priemonė, specialiai sukurta apskaičiuoti tam tikrus Žemės parametrus, pvz., formą, dydį, dienovidinio ilgį. Šis lankas driekiasi nuo Juodosios jūros pakrantėje prie Dunojaus žiočių esančio istorinio Izmajilo miesto iki Arkties vandenyno skalaujamo Fugleneso švyturio. Tarp pietinės Ukrainos iki šiaurinės Norvegijos pakrantės nubrėžtas lankas jungia dešimt dabartinių valstybių: Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją. Įdomu ir tai, kad Struvės lankas beveik sutampa su Vakarų ir Rytų Europos riba.

Struvės geodezinį lanką sudaro 258 trikampių grandinė su 265 jį žyminčiais pagrindiniais punktais. Objektai pažymėti įvairiais simboliais: išgręžtos daubos akmenyse, geležiniai kryžiai, specialiai pastatyti paminkliniai obeliskai, informacinės lentelės ir pan.

2005 metais Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Pasaulio paveldo konvencija) Pasaulio paveldo sąrašą. Iš 34 įrašytų į sąrašą geodezinio lanko punktų trys yra Lietuvoje! Tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto išrinkti valstybinio geodezinio tinklo punktai:

• Meškonyse (Nemenčinės sen., Vilniaus raj.)
• Paliepiukuose (Nemėžio sen., Vilniaus raj.)
• Gireišiuose (Rokiškio raj.)

Kiekvieną iš šių punktų puošia paminkliniai stulpai su UNESCO simboliniu ženklu.

F. G. V. Struvė

Geodezinis lankas pavadintas astronomo Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės, sukūrusio dienovidinio lanko matavimo metodiką, vardu. Šis XVIII–XIX a. sandūroje gyvenęs mokslininkas beveik 20 metų ėjo Estijos Tartu universiteto astronomijos observatorijos vadovo pareigas.

Struvės geodezinis lankas – tai apie 2820 km ilgio grandinė, jungianti trianguliacijos tinklų fragmentus. Trianguliacija (lot. triangulum – trikampis) – geodezinių punktų padėties radimas sudarant matuojamos žemės plotų trikampių grandines,tai specifinis geodezijos moksle naudojamas metodas žemėlapiams ir topografiniams planams sudaryti. Trumpiau tariant, trianguliacija remiasi trikampių ir jų tinklų sudarymu bei apskaičiavimu. Šių trikampių viršūnės ir yra specialiais ženklais įamžinti Struvės geodezinio lanko punktai!

Seniausia trikampių tinklų grandinės atkarpa sudaryta Vilniaus gubernijoje 1816–1821 metais. Čia mokslinį tyrimą projektavo ir matavimo darbus organizavo estų kilmės caro armijos karininkas Karlas Tenneris. Profesorius F. G. V. Struvė 1822–1831 metais savo iniciatyva organizavo trianguliacijos tinklo sudarymą Estijoje ir Latvijoje. Abiejų mokslinių tyrimų rezultatai apie 1830-uosius buvo sujungti, pridurtos kitose valstybėse esančios trikampių tinklų atkarpos.

Profesorius Struvė susistemino dienovidinio lankui apskaičiuoti skirto tyrimo rezultatus ir aprašė juos savo darbe „Arc du Méridien 25°20’” („Dienovidinio lankas 25°20’“). Įsidėmėtina, jog šie XIX a. geodezinio lanko skaičiavimai anuomet buvo patys tiksliausi, jais buvo remiamasi dar visą šimtmetį trianguliacijos metodu skaičiuojant ir tikslinant Žemės parametrus.

Išskirtinė visuotinė vertė

2005 metais dešimties bendradarbiaujančių valstybių pastangomis Struvės geodezinio lanko punktai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pripažinta, kad tai išskirtinę visuotinę vertę turintis paveldo objektas. Pagal Pasaulio paveldo konvenciją, išskirtinė visuotinė vertė – tai ypatinga kultūrinė ir (ar) gamtinė paveldo vertybės reikšmė, kuri nėra ribojama valstybinėmis sienomis, t. y. ji yra svarbi tarptautiniame kontekste. Taip pat pabrėžiamas tokios vertybės aktualumas ne tik šiandienos, bet ir ateities kartoms.

Įsidėmėtina, jog nacionaliniai ar regioniniai objektai nėra automatiškai įtraukiami į Pasaulio paveldo sąrašą. Tik Pasaulio paveldo konvencijos komiteto nustatyti ir reguliariai peržiūrimi kriterijai lemia objekto paskelbimą išskirtinę visuotinę vertę turinčiu pasaulinės reikšmės paveldu. Struvės geodezinio lanko išskirtinė visuotinė vertė pripažinta trijų iš dešimties Pasaulio paveldo idėją atspindinčių kriterijų pagrindu.

Pagal II kriterijų – tai ypatingas žmogiškųjų vertybių sklaidos pavyzdys, kuomet įvairių šalių mokslininkai ir monarchai bendradarbiavo mokslo pažangos labui. Struvės geodezinio lanko tyrimas lėmė svarbų žemės mokslų raidos etapą. Tyrimo rezultatai – tai pirmieji apskaičiavimai, padėję nustatyti tikslų pasaulio dydį ir formą.

Pagal IV kriterijų– tai unikalus technologinis ansamblis, sukurtas naudojant specialią matavimo metodiką ir lėmęs žemės mokslų pažangą. Geodezinio lanko punktai yra laikomi nekilnojama ir nematerialia šios matavimo technologijos dalimi.

Pagal VI kriterijų – geodezinis lankas ir jo punktai yra tiesioginis ir akivaizdus žmonijos domėjimosi pasauliu įrodymas. Taip pat pabrėžiamas ryšys suIzaoko Niutono netaisyklingos Žemės rutulio formos teorija, kuri paskatino tikslių planetos parametrų paieškas.