Dar 2–1 tūkstantmečiais pr. Kr. baltai pradėjo įrenginėti piliakalnius. Lietuvos teritorijoje šiandien jų suskaičiuojama beveik tūkstantis ir gretos kasmet pasipildo, vis atrandant naujus tankiuose miškuose pasislėpusius šiuos ypatingus gamtos ir žmogaus rankų darbo kūrinius. Įdomu tai, kad šitaip gausiai piliakalnių nėra nė vienoje kitoje Europos šalyje!
Piliakalnis – svarbus senovės lietuvių gynybinis kompleksas. Anuomet jie sudarė itin tankų gynybinį tinklą. Neries regioninio parko teritorijoje, pasižyminčioje užburiančiu gamtos grožiu bei gausiu kultūriniu paveldu, šiuo metu žinomi dešimt skirtingais laikotarpiais apgyvendintų piliakalnių: Naujosios Rėvos, Buivydų, Karmazinų, Stirnių ir kiti. Visi jie išsidėstę ant abiejų Neries krantų ir greta mažesnių regioninio parko upelių.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
Laikui bėgant Bradeliškių piliakalnis gerokai pakito. 2017 metais įvairių sričių specialistų bendromis pastangomis buvo sukurtas modernus informacinis stendas, kuris suteikia puikią galimybę lankytojams pamatyti piliakalnio vaizdą tokį, koks jis buvo prieš šimtmečius. Trijų dimensijų stende atsiveria kadaise didingo, tačiau išnykusio piliakalnio statūs šlaitai, ant kalvos stovėję įtvirtinimai, matyti kita vaga tekėjęs Dūkštos upelis.
Visai netoli šiose apylinkėse yra dar du keliauninkų dėmesio verti piliakalniai – Buivydų ir Karmazinų. Vienas pasižymi itin stačiais ir aukštais šlaitais, ant kito ir šiomis dienomis deginami apeiginiai laužai.
Bradeliškių piliakalnis
Neries regioninio parko pasididžiavimas Bradeliškių piliakalnis žavi savo didybe ir mena senovės istoriją. Kadaise čia stovėjo didelė medinė pilis, kurią saugojo natūralios gamtos kliūtys (aplink išsivagojęs Dūkštos upelis) bei įrengti papildomi gynybiniai elementai: pylimai ir grioviai. Šis piliakalnis buvo vienas iš ypač svarbių gynybinių taškų tarp dviejų Lietuvos sostinių – Kernavės ir Vilniaus.
Bradeliškių piliakalnis šiuo metu yra prižiūrimas ir puikiai pritaikytas lankytojams. Nors jo viršuje stovėjusių įtvirtinimų nėra galimybės aplankyti, o ir paties piliakalnio vaizdas per daug šimtmečių labai pasikeitė, tačiau kalno papėdėje įrengtas stendas puikiai atkuria praeities vaizdą: prieš akis iškyla senovinės pilies kuorai, neįveikiami kalvos šlaitai bei išskirtiniai gynybinio komplekso elementai. Galima palyginti, kaip smarkiai pakitęs yra dabarties vaizdas: nemaža kalvos dalis nuslinko į papėdėje gurgantį upelį, suplokštėjo gynybinis pylimas, išnyko viršutinėje aikštelėje stovėję mediniai įtvirtinimai.
Bradeliškių piliakalnio lankytojai gali ne tik pasisemti įdomių senovės istorijos žinių. Mediniai laiptai veda į pačią piliakalnio viršūnę, iškilusią į 16 metrų aukštį. Įdomu, kad plokščias kalno viršus savo dydžiu prilygsta futbolo aikštei – jo ilgis siekia daugiau nei 110 metrų, o plotis – net 60! Užkopus kvapą gniaužia ne nuovargis nuo lipimo, bet įstabaus grožio Dūkštos kraštovaizdis. Ypač čia gražu rudenį, kai visas miškingas upės slėnis nusidažo įvairiomis spalvomis.
Buivydų piliakalnis
Mažiau nei už pusės kilometro nuo Bradeliškių, taip pat kairiajame Dūkštos upelio krante, stūkso Buivydų piliakalnis. Jis pasižymi net 40 metrų aukščio itin stačiais šlaitais. Šiuo metu buvusioje pilies aikštelėje ant piliakalnio keteros įrengta apžvalgos aikštelė – tarsi balkonas į įspūdingą Dūkštos slėnio vaizdą.
Buivydų piliakalnis kartais vadinamas viena iš įdomiausių Neries regioninio parko mįslių. Archeologinių radinių stoka neleidžia patvirtinti, kad čia seniau stovėjusi nors ir nedidelė pilis. Ši puikiai apsaugota vieta labai būtų tinkama gynybinėms reikmėms. Juk iš dviejų pusių piliakalnį juosia Dūkšta, iš kitos – griova, maitinama šaltinio bei polydžio vandenų. Gamtinėmis kliūtimis neapsaugotoje piliakalnio pusėje senovės lietuviai buvo įrengę gana sudėtingą trijų griovių bei trijų pylimų gynybinę sistemą.
Karmazinų piliakalnis
Įspūdingoje Dūkštos ir Neries santakos kaimynystėje yra keista, nedidelė piramidę primenanti kalva – Karmazinų piliakalnis. Anot archeologų, jis yra apie 2 tūkst. metų amžiaus, ilgainiui praradęs savo gynybinę funkciją ir tapęs alkakalniu. Alkakalnis – senovėje svarbi šventa vieta, kurioje pagoniškąją religiją išpažįstantys lietuviai atlikdavo apeigas dievų garbei. Šiuo metu piliakalnio viršūnėje irgi įrengtas aukuras, kuriame tam tikromis progomis deginama ugnis, vyksta vestuvių ar kitos apeigos.
Apie Karmazinų piliakalnį, dar vadinamą Viršupio alkakalniu, pasakojamos įvairios legendos. Sakoma, jog čia anuomet stovėjęs akmeninis stabas, o aplink kalną dviem ratais augo 18 galingų ąžuolų, stebinančių savo neeiliniu dydžiu. Anot kito padavimo, kadaise čia stovėjusi bažnyčia sykį ėmė ir prasmego skradžiai žemėn. Todėl sekmadieniais lygiai vidurdienį iš kalvos gelmių skambąs varpas.