MEDININKAI PILNI ISTORIJŲ

MARŠRUTO ATSTUMAS – 17 km.
2 Objektai

1. Vladislavo Sirokomlės muziejus.

Garsaus XIX a. poeto, gimtojo krašto turizmo pradininko Vladislavo Sirokomlės muziejus laukia lankytojų vos keliolika kilometrų nuo Vilniaus esančiame mediniame dvarelyje.

Nuo sostinės vykstant Rukainių kaimo kryptimi senuoju Vilniaus–Minsko plentu už 14 km yra Bareikiškių kaimas. Jame stovintis dvarelis siejamas su vieno populiariausių XIX a. Lietuvoje kūrusių poetų vardu. Grafui Benediktui Tiškevičiui anuomet priklausiusį pastatą buvo išsinuomojęs ir čia gyveno Vladislavas Sirokomlė su šeima. Poetas, dramaturgas ir publicistas Sirokomlė čia pragyveno aštuonerius itin kūrybingus metus.

Tipiškoje lauko gėlėmis bei žole apžėlusioje lietuviškoje kaimo sodyboje apie pusę XX amžiaus veikė mokykla, iki Antrojo pasaulinio karo vadinta Sirokomlės vardu. Vėliau Bareikiškių dvarelyje įsikūrė kaimelio biblioteka. 1973-aisiais, švenčiant poeto 150-ąsias gimimo metines, jo kabinetas virto memorialiniu Sirokomlės muziejumi. Čia lankytojai gali apžiūrėti poeto baldus, portretus, jo sklaidytas knygas ir kitus asmeninius daiktus.

Sodybos kiemelyje stūkso iš girnapusės padarytas stalas. Ant jo poetas parašė ne vieną savo kūrinį, prie jo priiminėjo ir savo svečius. Netoli stovi juodo granito memorialinis stalelis, poeto atminimui pastatytas 1897 metais, jo paviršiuje iškalta lyra ir citata iš žinomo eilėraščio „Kaimo lyrininkas“.

Bareikiškėse prabėgo patys kūrybingiausi Sirokomlės gyvenimo metai. Čia  plačiai gerbiamas bei mylimas XIX a. poetas parašė net 24 savo kūrinius. Sakoma, kad dėl jo naujų kūrinių leidėjai varžydavosi, siūlydami po 2 zlotus ar net po pusę rublio už eilėraštį! Literatūrinė veikla Sirokomlei padėjo išlaikyti palivarką ir didelę šeimą.

Vladislavo Sirokomlės muziejaus darbuotojai organizuoja įvairius edukacinius bei kultūrinius užsiėmimus. Specialiai įrengtame senoviniame rūsyje vyksta keramikos pamokėlės, kviečiama susipažinti su kaligrafijos menu. Po atviru dangumi įrengtas amfiteatras poetus, literatus bei poezijos mėgėjus suburia į kasmetinę poezijos ir muzikos šventę „Sirokomlės lyra“.Turizmo informacijos centras siūlo ekskursijas aplinkiniais maršrutais, supažindinančiais su pietryčių Lietuvos istorija ir dabartimi, su Vilniaus regionu ir jo kultūros paminklais.

Muziejus dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio. Patariama prieš vykstant, pasitikslinti dėl konkrečių darbo valandų. Bareikiškių kaime įsikūrusį muziejų pasiekti nesunku tiek automobiliu, tiek iš Vilniaus autobusų stoties vykstančiais autobusais.

Trumpas Sirokomlės gyvenimas

Liudvikas Vladislavas Pranciškus Kondratovičius, vėliau iš savo antrojo vardo bei šeimos herbo pavadinimopasivadinęs Sirokomlės slapyvardžiu, gimė 1823 m. Smolhove (Mogiliovo srityje, Baltarusijoje). Nors augo neturtingų bajorų šeimoje, nuo mažumės linko į knygas. Sakoma, kad būdamas vos šešerių perskaitė 10 tomų Ignacijaus Krasickio poezijos rinkinį.

21 metų Sirokomlė vedė, susilaukė keturių vaikų. Šeima tuomet gyveno Zalučų kaime, kur poetas ir pradėjo savo kūrybinę veiklą. Deja, 1852 m. epidemija per vieną savaitę pasiglemžė net tris jų vaikus. Po šios didelės tragedijos šeima persikraustė į Vilnių, o po pusės metų – į Bareikiškes.

Sirokomlė šeimininkavo Bareikiškėse, bet taip pat dažnai gyveno Vilniuje. Jo poezijoje dažnai minimas šis miestas, Vilniui dedikuota keletas eilėraščių, poema „Marcin Studzieński“ („Martinas Studzienskis“).

Dvarelyje lankydavosi vilniečiai Sirokomlės bičiuliai. Atvažiuodavo kompozitorius Stanislavas Moniuška, rašytojai, redaktoriai ir leidėjai, archeologas E. Tiškevičius, tapytojas V. Dmochovskis.

Paties V. Sirokomlės gyvenimas buvo labai trumpas, jis mirė nesulaukęs nė 40-ties, tačiau sugebėjęs sujaudinti savo amžininkų širdis. Paskutiniu sergančio džiova poeto prieglobsčiu tapo A. Bobiatinskio namai tuometinėje Botanikos gatvėje Vilniuje. Poeto palydėti ant Literatų kalnelio Rasų kapinėse susirinko kone visas Vilnius. Ilgą laiką kapą žymėjo tik aukštas pušinis kryžius, vėliau buvo pastatytas kuklus paminklas su eilute iš garsaus jo paties eilėraščio: „Mirė grodamas lyra“.

Kūrybinis gyvenimas

Laikotarpis, kurį Vladislavas Sirokomlė pragyveno Bareikiškių kaime, buvo ypač produktyvus ir sėkmingas jo kūrybiniame kelyje. Jis rašė eilėraščius, satyras, komedijas, iš lotynų kalbos vertė Lietuvos bei Lenkijos renesanso poetų kūrinius. Bareikiškėse parašė savo garsiausius kūrinius, tarp jų istorinę poemą „Margiris“ apie didvyriškus lietuvių žygius kovose su kryžiuočiais, komediją „Namelis miške“, paties poeto vadintą kurioziška drama.  Menininkas kūrė lenkų ir baltarusių kalbomis.

Dėl žymių kelionių aprašymų„Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ bei „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ Sirokomlė laikomas šiuolaikinio krašto turizmo pirmtaku. Detaliai ir poetiškai aprašytos literato kelionės po Trakų kraštą ragina įvairiapusiškai pažinti savo kraštą: „Tyrinėjimų dirva Lietuvoje plati ir neišsemiama kaip jūra. Ras sau peno čia ir dailininkas, ras ir į jos gelmes įsiskverbęs geologas, botanikas, žemdirbys, istorikas, o piliakalnius, pilių ir bažnyčių griuvėsius, archyvus panaršęs. Ir poetas savo balsą galės sustiprinti liaudies dainomis, padavimais. Visų mūsų laukia gausus derlius, kurio anksčiau nematėme, žiūrėdami į kuklų, bet jaukų ir gerą mūsų žemės veidą.“

Visoje Sirokomlės kūryboje dominuoja Lietuvos istorija, gamta bei jos žmonės. Poeto kūriniai yra vertingi XIX a. istoriniai šaltiniai, o meilė Tėvynei ir jos svarba poetiškai išreikšta ne viename kūrinyje. „Man rodos, jog tiesioginė išraiška to, ką vadiname Tėvynės meile, yra savo krašto tyrimas istoriniu, gamtiniu, etnografiniu, archeologiniu ir geografiniu požiūriu. Nes kaipgi galima mylėti ir kraują lieti už tai, ko nepažįsti ir nesupranti.“

2. Medininkų pilis

Medininkų aukštumoje stūksanti Medininkų pilis kviečia ne tik pasigrožėti didžiausia gardinio tipo pilimi Lietuvoje, bet ir sudalyvauti čia organizuojamuose renginiuose.

Medininkai susiformavo prie vieno seniausių ir didžiausių Lietuvoje prekybos kelių. Pakelėje daug pilkapynų, piliakalnių bei senųjų gyvenviečių pėdsakų, iš kurių galima spręsti, kad kelias nutiestas 1 tūkstantmetyje. Keliaudami juo lietuviai pasiekdavo rusų žemes.

Iš istorinių architektūrinių šaltinių sunku pasakyti, kada tiksliai Medininkuose buvo pastatyta pilis. Manoma, kad gyvenvietė ir pilis atsirado XIV a. pirmoje pusėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikais. Pirmąkart Medininkų pilis rašytiniuose šaltiniuose paminėta XIV a. pabaigoje, pasakojant apie vieną kryžiuočių žygių.

Greta aukščiausių Lietuvos kalvų – Aukštojo bei Juozapinės – stūksanti pilis yra viena geriausiai išsilaikiusių Lietuvos teritorijoje. Senosios mūrinės statybos likučiai leidžia pajusti to laikmečio kasdienio gyvenimo atmosferą taikos metu, įsivaizduoti, kaip nuo užpuolikų gynėsi mūsų protėviai.

Atstatytoje Medininkų pilyje lankytojai gali susipažinti su pagrindiniame bokšte nuolat veikiančia išskirtine ekspozicija ir nuo apžvalgos aikštelės pasidairyti po Medininkų apylinkes. Dabartiniai šeimininkai smalsiuosius kviečia į įvairius renginius: kasmetines Medininkų pilies žaidynes, muzikos ir apeigų dieną. Taip pat čia rengiamos konferencijos, vaizduojamojo meno – fotografijos, grafikos, tapybos – parodos. Konferencijų salėje ir pilies kieme organizuojami šviečiamieji užsiėmimai vaikams bei suaugusiesiems.

Architektūra

Mūrinė Medininkų pilis yra keturkampio formos, gardinio, arba aptvarinio, tipo. Iš tokio tipo pilių Lietuvoje ji didžiausia. Ir, beje, – viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje! Pilį juosia dvigubi gynybiniai grioviai (vienas jų pripildytas vandens) bei medinė siena. Bendras plotas su gynybiniais grioviais – apie 6,5 ha.

Pilį sudaro 4 bokštai. Juos jungia beveik 2 metrų storio ir 15 metrų aukščio sienos su vartais ir šaudymo angomis. Pagrindinio gynybinio bei gyvenamojo bokšto (donžono) aukštis – apie 30 metrų. Statinio architektūra kukli ir nesudėtinga. Sunku išskirti ryškesnius stiliaus bruožus, tačiau pilies vartai su smailiomis arkomis ir bokšto langai primena gotikinę stilistiką.

Ekspozicija

Vienoje geriausiai išsilaikiusių Lietuvos teritorijoje pilių lankytojams atvertos 4 nuolatinių ekspozicijų salės. Penkių aukštų pagrindiniame bokšte pristatoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, supažindinama su kitomis mūrinėmis pilimis, galima apžiūrėti ypatingus archeologinius radinius. Čia eksponuojama anuomet naudota ginkluotė: patrankos, akmeniniai sviediniai ir kita karinė technika. Viena salė skirta Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjams ir medžioklės peilių kolekcijai.

Viršutiniame, penktajame, aukšte įrengta reprezentacinė salė. Iš jos galima patekti į pagrindinio bokšto apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Medininkų aukštuma bei Aukštojo ir Juozapinės kalvomis.

Medininkų pilies žaidynės

Kasmet paskutinį rugsėjo savaitgalį čia vyksta neeilinis renginys – Medininkų pilies žaidynės. Tomis dienomis pilis tarsi atgyja – į šventę susirenka riteriai, amatininkai, menininkai bei daugybė svečių, lankytojų laukia įvairios pramogos ir žaidimai, nuotaiką kelia smagi muzika ir šokiai, rengiami riterių ir lankininkų turnyrai, meistriškumą demonstruoja raiteliai.

Pilies kieme veikiančioje mugėje tradicinių amatų meistrai rodo savo dirbinius. Padedant profesionalams kiekvienas norintis gali pasigaminti kokį naudingą reikmenį ar gražų suvenyrą, o specialiai žaidynėms atidarytoje smuklėje lankytojams siūloma pasistiprinti ir atsigaivinti.

Išradingai ir turiningai menama pilies praeitis, minima jos svarba Lietuvos istorijoje, prisimenamos su Medininkais susijusios žymios asmenybės bei legendos. Ypatingą atmosferą kuria senovinės muzikos garsai, apeiginės giesmės, aukurai.

Šviečiamieji užsiėmimai

Medininkų pilyje organizuojami ir įvairūs šviečiamieji užsiėmimai, skirti mokyklinio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems. Pradinių klasių moksleiviams siūloma dalyvauti pamokėlėje apie protėvių išpažintą tikėjimą, pasakojama apie senovės baltų dievus, kunigaikščius, krivius ir vaidilutes. Kitoje pamokoje pristatoma viduramžių miestų architektūra, pasakojama apie rengimosi būdus ir prieš šimtmečius gyvenusios visuomenės ypatumus.

Vyresni mokiniai kviečiami pasigilinti į pasaulio ir Lietuvos pinigų istoriją, susipažinti su pinigų gamybos subtilybėmis. O pilies kieme rengiamais mokymais susidomės ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, mat čia kalbama apie šaudymo iš lanko meną, parodoma, kaip lanku naudotis.

Tad Medininkų pilyje galima daug ką ne tik teoriškai sužinoti, bet ir praktiškai išbandyti. O tai išties įsimintina patirtis!