atgal į sąrašą

LIUBAVO MALŪNAS-MUZIEJUS IR DVARO SODYBA

Aprašymas


Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, jį rašytiniai šaltiniai mini nuo XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto iždo knygos byloja apie tuomet čia vykdytus dvaro žuviveisos tvenkinių remonto darbus. Ūkiniu požiūriu kadaise itin pažangaus dvaro gėrybės buvo tiekiamos į karališkąjį Vilniaus dvarą.

Liubavo dvaro valdos pasižymėjo itin gausiais gamtos ištekliais. Dvarui priklausė daug žuvingų Molėtų krašto vandens telkinių ir net keli šimtai Lavoriškių-Nemenčinės miško hektarų. Šis masyvas yra šeštas pagal dydį Lietuvos miškas. Jis turtingas ne tik medienos, bet ir gyvūnijos. Čia būdavo medžiojami briedžiai, stirnos, čia taip pat apstu uogų ir grybų (daugiausia baravykų). Įdomu tai, kad dvaro darbuotojams miško gėrybes buvo leidžiama rinkti laisvai, o pašaliečiams buvo būtina įsigyti specialų Liubavo girininko išduodamą bilietą.

Anuomet dvaras buvo vienas iš aplinkinių žemių centrų (seniūnijų). Iki pat XX a. vidurio, kai dvarą nusavino sovietų valdžia, jis priklausė svarbiems Lietuvos istorijai asmenims, jį garsinio čia gyvenę kultūros ir meno atstovai. Vilniaus katedros kanauninkas Mikalojus Tiškevičius dvare išlaikė net asmeninį orkestrą!

Šiuo metu Liubavo dvaro sodyboje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su dvaro istorija, jame anuomet vykdomais gamybiniais procesais, naudotomis technologijomis. Čia suteikiama išskirtinė galimybė iš arčiau pažvelgti į vieną iš žmogaus kasdienybei itin svarbių išradimų – vandens malūną, kuriame nuo senų laikų gaminami miltai duonai. Muziejuje demonstruojami daugiau kaip dešimt kitų gamybos procesų: medienos apdirbimas, metalo apdorojimas, milo vėlimas ir netgi elektros gamyba.

Liubavo dvaras neabejotinai yra išskirtinis architektūros, kraštovaizdžio ir technikos paveldo objektas. Tai vienintelis dvaras Lietuvoje, kurio technologinė įranga šiandien yra šimtu procentų restauruota. Muziejuje puikiai veikia net šimtametė hidroturbina! Liubavo dvaro svarbą liudija 2012 metais jam suteiktas garbingas „Europa Nostra“ apdovanojimas. Ši nepriklausoma visos Europos mastu veikianti organizacija už itin kokybišką restauraciją muziejų pripažino vienu iš geriausių kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių.

Nuo Vilniaus Liubavo dvarą pasiekti nesunku, jis įsikūręs netoli Europos parko. Važiuojant Molėtų plentu, apie 21-ame km reikėtų pasukti Nemenčinės link ir atidžiai stebėti kelio nuorodas. Muziejus veikia nuo balandžio iki spalio mėnesio, dėl lankymo reikia susitarti iš anksto. Šaltuoju metų laiku suteikiama galimybė muziejuje apsilankyti grupėms.

Liubavo dvaro sodyba

Kiek mįslinga dvaro pavadinimo kilmė. Manoma, kad jis turi būti siejamas su iš prūsų kalbos kilusiais žodžiais Lubowo, Lubow, Liubow, Lubów,lietuviškai reiškiančiais „meilė“, „santuoka“. Galbūt anuomet prūsų bendruomenė, besitraukdama nuo užkariautojų į Lietuvos gilumą, apsigyveno Gerėjos (šiandien Žalesos) upės slėnyje.

Liubavo dvaro sodyba darniai įkomponuota į vaizdingą Žalesos pakrantės kraštovaizdį. Sodybą sudaro 20 skirtingos paskirties statinių bei 7 tvenkinių sistema. Čia kadaise veikė bravoras (alaus darykla), ledainė. Įsimintina, kad Liubavo vandens malūno generatorius kaimą aprūpino elektros energija dar iki visuotinės elektrifikacijos.

Iki šių dienų išliko akmeninis vandens malūnas, XVIII a. statyta oficina, oranžerija, į kurią atvėsus orams būdavo sunešami šalčiui neatsparūs augalai, ir dar 7 pastatai. Apie kitus statinius liudija likę sienų ar pamatų fragmentai. Be malūne įrengto muziejaus, šiuo metu lankytojai kviečiami apžiūrėti oficiną ir oranžeriją.

XV a. pabaigoje Liubavo dvaro savininkas buvo grafas Albertas Goštautas, svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas ir Pirmojo Lietuvos Statuto autorius. Apie pusę tūkstantmečio besitęsianti dvaro istorija gana paini, mat paveldėjimo ar santuokos būdu savininkai keitėsi palyginti dažnai. Be Goštautų, dvaras buvo patekęs į Tyzenhauzų, Tiškevičių, Golejevskių, Slizienių ir net į Radvilų rankas. Tarp iškiliausių dvaro asmenybių vertėtų paminėti Barborą Radvilaitę bei talentingą XIX a. skulptorių ir medalininką Rapolą Slizienį.

Vandens malūnas-muziejus

Liubavo vandens malūnas ant Žalesos upės pastatytas dar XVI a. Iki šių dienų jis buvo perstatytas bent porą kartų. Išskirtine mūro kokybe pasižymintį pastatą pavyko itin kokybiškai restauruoti ir išgelbėti nuo sunykimo. 2011 metais vandens malūne įsteigtas Liubavo dvaro muziejus.

Malūną galima būtų prilyginti pramonės įmonei, kurios valdymui reikalingos įvairių sričių žinios: gamtos pažinimas, hidrosistemos specifikos, mechanikos, malimo technologijų išmanymas, apskaitos vedimas. Sakoma, kad Liubavo dvaro malūnininkai visuomet buvę itin gabūs, darbštūs ir gerbiami žmonės.

Gintaro Karoso rūpesčiu įkurtas muziejus – ypatingas technikos, istorijos bei kultūros paveldo objektas, kuriame plačiajai visuomenei pristatomi nuo seno malūne vykdyti darbai. Beveik pusės tūkstantmečio senumo technika buvo visiškai ir itin kruopščiai restauruota. Pasisekė išsaugoti net pačias smulkiausias autentiškas detales, senąsias medžiagas. Praėjus vieniems metams po malūno atgaivinimo organizacija „Europa Nostra“ jį paskelbė pavyzdiniu kultūros paveldo išsaugojimo objektu.

Muziejuje veikia nuolatinės ekspozicijos, pristatančios romantiškojo dvaro istoriją, architektūrą, originalius tapybos darbus bei autentiškus daiktus: baldus, porcelianinius indus ir kt.

Kontaktai

Liubavo k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., LT-15143

+370 5 237 7077

hq@europosparkas.lt

Nuoroda į svetainę

Nuotraukos