Nepraleiskite progos pamatyti rudenėjančios gamtos vaizdus!
Artėjančiam savaitgaliui paruošėme vienos dienos maršrutą po gražiausių Vilniaus rajono dvarų parkus
Išvykimas iš Vilniaus Molėtų plentu.
1. Pikeliškių dvaras.

Žaleso ežero pakrantėje, šimtamečių medžių apsuptyje boluoja nedidukas Pikeliškių dvaras, jame tarpukariu mėgo vasaroti Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis.
Į dvarą nuo pagrindinio kelio veda senų lapuočių medžių alėja. Tai XVIII a. viduryje statyti gana kuklūs klasicistinio stiliaus vieno aukšto rūmai, kuriuos juosia nedidelis parkas su įspūdingais šimtamečiais ąžuolais, beržais, liepomis, klevais…
Žaleso ežero šiaurinėje pakrantėje ant nedidelės kalvos stovinti Pikeliškių dvaro sodyba yra pripažinta vietinės reikšmės architektūriniu bei kraštovaizdžio paminklu. 1992 m. ji įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.
2. Glitiškių dvaras.
Glitiškės – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, ant Širvio ežero kranto. Iki XIX a. vidurio Glitiškėse stovėjo seni (1483 m.), gražūs vieno aukšto maumedžio dvaro rūmai. Metams bėgant, keitėsi dvaro savininkai, kol 1756 m. dvarą įsigijo Mozyriaus pavieto pakamaris Mykolojus Jelenskis, kurio giminei dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo.

Iš kaimo į dvaro rūmus vedė kilometro ilgio alėja, apsodinta piramidinėmis tuopomis. Kadaise čia būta nuostabaus, 12 hektarų parko su milžiniškais ąžuolais, senomis liepomis, klevais, maumedžiais, eglėmis ir kaštonais. Šalia rūmų augantis apie 600 metų senumo unikalus ąžuolas – tai vienas iš aukščiausių ir ketvirtas pagal kamieno storį ąžuolas Lietuvoje, saugomas valstybės kaip gamtos paminklas.
3. Vyžulionių dvaras.

Vyžulionių moderno stiliaus dvaro rūmai statyti XX a. pradžioje. Šalia dvaro yra gražus tvenkinys ir trys maži tvenkinėliai. Iki Antrojo pasaulinio karo rūmai priklausė baudžiamosios teisės profesoriui, buvusiam lenkiško Vilniaus Stepono Batoro universiteto rektoriui Bronislovui Vrublevskiui. 1906 m. dvarininkai Korvinai–Vrublevskiai prie dvaro įkūrė mišraus plano parką. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomų gamtos paminklų. Nuo 1992 m. Vyžulionių dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą kaip regioninės reikšmės architektūrinis, dailės ir kraštovaizdžio paminklas.
Šiandien dvaras yra privatizuotas, tačiau galima jį apžiūrėti iš parko pusės.
4. Meškonių Struvės geodezinio lanko punktas.

Iš esmės Struvės geodezinis lankas – tai matavimo priemonė, specialiai sukurta apskaičiuoti tam tikrus Žemės parametrus, pvz., formą, dydį, dienovidinio ilgį. Šis lankas driekiasi nuo Juodosios jūros pakrantėje prie Dunojaus žiočių esančio istorinio Izmajilo miesto iki Arkties vandenyno skalaujamo Fugleneso švyturio.
Struvės geodezinį lanką sudaro 258 trikampių grandinė su 265 jį žyminčiais pagrindiniais punktais. Objektai pažymėti įvairiais simboliais: išgręžtos daubos akmenyse, geležiniai kryžiai, specialiai pastatyti paminkliniai obeliskai, informacinės lentelės ir pan.
2005 metais Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos Pasaulio paveldo sąrašą. Iš 34 įrašytų į sąrašą geodezinio lanko punktų trys yra Lietuvoje ir net du – Vilniaus rajone!
5. Europos geografinis centras.

1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
Šiam įspūdingam faktui pažymėti 1997 m. ant kalvos, atitinkančios nustatytas koordinates – 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos, buvo užridentas 9 tonas sveriantis akmuo.
Tai labai graži Lietuvą reprezentuojanti teritorija, lankytojus traukianti ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, bet ir unikaliu kultūriniu paveldu.
LT
EN
RU
PL