Valstybingumo ir šlovės keliu šiaurine rajono kryptimi

Valstybingumo ir šlovės keliu šiaurine rajono kryptimi…

Turistinis maršrutas “Kelias į Lietuvos nepriklausomybę”. Visus kelio objektus vienijantis ir bene svarbiausias tikslas – paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, skatinti lietuvybės ir istorijos puoselėjimą bei meilę savo šaliai.

Sudervės seniūnija įsikūrusi gražioje aplinkoje, šalia trijų ežerų. Per seniūnijos vakarinės dalies teritoriją tęsiasi Neries regioninis parkas, kuris įsteigtas pačioje gražiausioje Neries atkarpoje. Sudervė išsidėsčiusi turistams labai gerais krašto keliais sujungtame trikampyje Vilnius – Trakai – Kernavė – tarp Lietuvos buvusiųjų ir esančios sostinės.
Dūkštų gamta ir istoriniai paminklai: Dūkštos ir aplinkinės žemės priklausė kunigaikščiams Giedraičiams. Protėvių pėdsakais Neries regioniniame parke – Dūkštos pažintiniu taku. Į Kernavės pusę plyti reliktinis Dūkštų ąžuolynas. Medžių amžius siekia apie 200 metų.
Prieš daugybę metų Lietuvoje tirpstantys ledynmečio vandenys giliai pragraužė žemę, sukurdami nepakartojamo grožio lietuvišką kanjoną – Dūkštos upelio slėnį. Upelio krantuose arti vienas kito stūkso trys piliakalniai ir didžiausias Vilniaus apskrityje – Karmazinų. Ieškodami Dūkštos slėnyje besislepiančio gamtos ir kultūros paveldo lobyno, nepamirškite pasigėrėti ir vienintelio Lietuvos kalvų upelio almėjimu.
Maišiagala viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje. Istorijos šaltiniuose minima XIV a. medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas.
Maišiagalos pietvakariniame pakraštyje yra piliakalnis, kuris dar vadinamas Bonos pilimi.
2002 m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo 625-ąsias mirties metines, Maišiagalos piliakalnio papėdėje buvo pastatytas paminklas kunigaikščiui – kompozicija iš lauko akmenų (skulpt. Domas Čiapas).
„Baltijos kelio“ akcijos viena atšaka driekėsi per Maišiagalą.
1995 m. Maišiagaloje buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas dėl Lietuvos sienos su Latvija Baltijos jūroje.
Europos geografinis centras.
Vidurio Europos valstybės konkuruoja, įrodinėdamos, kad Europos geografinis centras esąs jų teritorijoje. Tačiau 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, Girijos kaime.

Struvės geodezinio lanko punktas Meškonyse.
Maždaug 2820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą! 2005 metais Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Iš 34 įrašytų į sąrašą geodezinio lanko punktų trys yra Lietuvoje, o du iš jų – Vilniaus rajone!

Riešės seniūnijos teritorijoje galima rasti irgi valstybingumo ženklų arba tai, kas garsina Lietuvą pasaulyje!

Nuo 1991 metų Joneikiškėse veikia Gintaro Karoso įkurtas Europos parkas – muziejus po atviru dangumi.
2011 m. Gintaro Karoso iniciatyva buvo restauruotas Liubavo dvaro sodybos vandens malūnas.
1902 m. statytas skelto akmens mūro vandens malūnas tapo muziejumi.
Liubavo dvaras yra vienas seniausių Lietuvoje. Dvaras žinomas nuo XVI a., kaip karališkasis dvaras.